Kodėl dieviškųjų meilės lašelių žinutės kartkartėmis keičia savo žinią ir išraišką?

"Visuotinė meilės dvasia" - jūs ją taip pat vadinate dangiškąja centrine beasmene būtybe "Aš esu Dievybė" arba turite kitą jos vardą - per mane, tyrą dangiškąją šviesos būtybę, šiltai sveikina jus, vidines žmogiškąsias būtybes, ir, atsakydama į jūsų klausimą, pateikia jums informaciją iš dangiškojo šaltinio.

Šią trumpą žinią pateikiau ne aš, bet ją gaunu iš visuotinės Dievo širdies ir perduodu su savo perfrazuojančiomis pastabomis širdingiems vidiniams žmonėms, kurie yra dvasiškai atviri dangiškajai meilės dvasios kalbai, nes vis dar nori pasiekti aukštesnę sąmonę žemėje. Tai reiškia, kad mano esybė savanoriškai tampa prieinama meilės dvasiai kaip dvasinis kanalas, arba žinios iš dieviškosios širdies per mano šviesiąją sąmonę perduodamos jas užrašančiam pranašui.

Prieš atsakydama į jūsų klausimą, meilės dvasia bando papasakoti apie dangiškųjų būtybių gyvenimą, kad šiek tiek prasiplėstų jūsų supratimas apie dangiškąją būtybę, jūsų amžinuosius šviesos namus.

Jūs, vidiniai žmonės, labai trokštantys sugrįžti į dangaus karalystę, su meilės dvasia žvelkite į savo būsimą vidinį gyvenimą. Genialiausia ir mylimiausia beasmenė grynosios kūrybos būtybė, mūsų Aš Esu Dievybė, visada siūlo mums, dangiškoms būtybėms, iš savo aukščiausios visuotinės sąmonės pranešimus ir nurodymus dėl naujų dangiškųjų evoliucijų, kuriuos galime priimti iš savo pulsuojančios būties širdies (gyvybės branduolio), jei tik to norime ir esame neribotai laisvi. Jos aukštą Visuotinę sąmonę negali pasiekti nė viena dangaus būtybė, ir taip bus visą amžinybę, nes visos sąmonės būsenos, įskaitant mūsų pirmapradžių tėvų, yra sujungtos joje arba ji jas valdo. Remdamasi šiomis genialiomis atminties žiniomis, ji pateikia mums tikslią informaciją garsu ir vaizdu, atsakydama į mūsų klausimus. Štai kodėl mes labai džiaugiamės, kai iš jos neišsemiamos dvasinės gausos, kurios tikslumu neįmanoma pranokti, gauname naujus nurodymus savo šlovingam evoliuciniam gyvenimui dviguboje sąjungoje.

Mūsų sąmonė nuolat auga iš vieno dangaus eono (dvasinio laiko vieneto) į kitą, nes dėl naujų įžvalgų ir patirčių mūsų požiūris į kosminį gyvenimą vis labiau plečiasi. Tačiau už tai esame skolingi tik savo mylimai Aš Esu Dievybei, kuri nuolankiai, švelniai ir nuoširdžiai mums pataria ir duoda vertingų patarimų, kuriuos tuoj pat norime su džiaugsmu įtraukti į savo dvigubą gyvenimą. Tačiau prieš tai turime puikią galimybę ištirti mums dar nežinomus gyvenimo variantus, kol pajusime vidinį troškimą įtraukti juos į savo įvairų gyvenimą. Nuolat plečiantis mūsų sąmonei, keičiasi ir mūsų bendravimo būdas arba mūsų vaizdinių ir jų skambesio išraiška.

Jei pažvelgtume keletą eonų atgal, į ankstesnę savo dvasinės raidos būseną, iš išsaugotų vaizdinių galėtume atpažinti, kaip ribotai tuo metu mūsų sąmonė žiūrėjo į dangiškąjį gyvenimą. Šis pavyzdys iš dangiškųjų būtybių evoliucinio gyvenimo leidžia suprasti, kodėl dvasiškai atvirų kosminių žinių naujovių ir dangiškojo gyvenimo būdo pranašautojų atveju kalbos išraiška ir raiška nuolat plečiasi ir keičiasi. Meilės dvasios požiūriu malonu, kai žinios nuolat tobulinamos naujais ir plačiau aprašytais įstatymo teiginiais, nes žmonių neišmanymas apie dangiškąjį gyvenimą yra didelis. Toli dvasiškai subrendusio dvasinio skelbėjo meilės dvasios perdavimuose visada yra iki šiol dvasiškai orientuotiems žmonėms nežinomų žinių naujovių, be to, jos tampa vis aiškesnės ir suprantamesnės, nes jų teiginiai yra išsamesni ir turi daug didesnę dvasinę apimtį nei prieš kelerius metus. Nuoširdžiai stengdamasis įgyvendinti laisvesnį, supratingesnį ir paslaugesnį gyvenimo būdą, skelbėjas vis labiau artėja prie tobulo nuoširdaus dangiškųjų būtybių gyvenimo būdo, kuris yra teisingai lygus vienas kitam. Dėl dvasiškai malonaus demaskuotojo prigimties pasikeitimo gali nutikti taip, kad jis nebenorės nieko žinoti apie ankstesnius Dievo pranešimus. Taip nutinka ir šiam dvasiškai atviram pranašui, nes vos per kelerius metus jo raiškos būdas ir dvasinė apžvalga taip smarkiai pasikeitė, kad prieš kelerius metus gautų dieviškųjų žinučių jis jau nenorėtų siūlyti jokiam skaitytojui. Tai suprantama meilės dvasiai, bet ne kai kuriems meilės lašų skaitytojams, kurie juose rado tam tikrų dvasinių žinių perdavimų ir mąstyti skatinančių impulsų, kurie jiems buvo įdomūs ir svarbūs bei padėjo nukreipti jų gyvenimą teigiama dvasine linkme.

Yra dvasiškai orientuotų žmonių, kurie vis dar mėgsta dažniau skaityti senesnes pranešimų perdavas ir kuriems netrukdo ankstesnė, gramatiškai ribota demaskuotojo pranešimų kalba. Kai kurie nelabai džiaugiasi vėlesne išplėstine pranešimo forma, nes jiems vis dar sunku tai suvokti savo sąmonėje. Palyginę ankstesnius ir dabartinius pranešimus, jie pastebi skirtumą. Taip yra todėl, kad ne tik sielos sąmonė, bet ir žmogiškoji Skelbėjo sąmonė gali pasiekti dvasinį išsiplėtimą. Nuolat realizuojant dvasines žinias ir įgyjant naujos gyvenimo patirties, jo sielos ir žmogaus sąmonė labai išsiplėtė. Be to, nuolat peržiūrint pranešimus, ar juose nėra klaidų, ir ištaisytus pranešimus iš naujo skaitant dvasiškai orientuotiems komandos žmonėms, jo sielos-žmogaus sąmonė nuolat įsisavina naujus prisiminimus. Jo ankstesnis žodynas papildomas, kai jis noriai įsisavina naujus žodžius, svarbius Meilės Dvasiai, kad daug aiškiau apibūdintų dėsningumą ar kosmines aplinkybes.

Žinoma, tai gali pakeisti pranešimo stilių ir taip pat jį naudingai sutrumpinti, nes dabar jo viršutinėje sąmonėje yra pakankamai žodžių ir sąvokų apie žmogaus ir dvasinį gyvenimą. Tačiau meilės dvasia rekomenduoja nepriimti jokių intelektualių žmonių kalbos išraiškų, nes jos yra žemo dažnumo, nes jomis kalbama ir rašoma ne apie sielos širdį ir, dangiškuoju požiūriu, jos rodo širdies šaltumą. Šią kalbą kadaise sukūrė tie žmonės, kurie norėjo pabrėžti savo asmenybę, kad galėtų bendrauti aukštesniame socialiniame sluoksnyje. Tačiau meilės dvasia įspėja vidinius žmones dangiškame kelyje atgal, o ypač skelbėjus, kad jie nesileistų į tokias kilnias kalbas. Kas iš jų perima kalbą, kuri neturi širdies skambesio, turi skaitytis su tuo, kad jis negali išgirsti Dievo meilės kalbos iš savo sielos šerdies, nes jo maldos garsas niekada nepasiekia aukštų meilės dvasios vibracijų gyvenimo šerdyje. Vietoj to jis iš savo pasąmonės ir sielos apvalkalų išsikviečia žinias, kurios susiformavo antsąmonėje, panašiai kaip pranešimas, jam pačiam to nesuvokiant. Tai liūdnas intelektualios arba prašmatnios kalbos rezultatas.

Deja, dauguma aukštesnių socialinių sluoksnių žmonių yra išdidūs ir pasipūtę, net jei jie yra dievobaimingi. Šie žmonės labai sunkiai supranta, priima ir gyvena pagal nuolankų dangiškųjų būtybių gyvenimo būdą. Jie labai nenori gyventi paprastai ir nuolankiai, todėl perskaitę paprastai atmeta paprastai pasakytos Dievo žinios turinį ir mieliau grįžta prie savo asmeniškai išaukštinto kalbėjimo ir gyvenimo būdo. Jų geras mokyklinis išsilavinimas dažnai neleidžia jiems priimti gramatiškai paprastos kalbos kaip tiesos.

Taip atsitiko ir su Jėzumi iš Nazareto, iš kurio žydų dvasininkai, priklausę aukštesniajai socialinei klasei, tyčiojosi ir laikė jį prastesniu, nes jis nepasižymėjo jų išsilavinusia religine kalba. Net ir šiuo žemiškuoju laiku arogantiškų žmonių elgesys iš esmės nepasikeis, nes jie save laiko itin svarbiais žmonėmis šiame puolusių būtybių pasaulyje.

Tie iš jūsų, kurie savo širdimi spinduliuojančiu intelektu suvokė ir suprato gilią paskutinės žinutės pastraipos prasmę, pritars, kad meilės dvasia mieliau kreipiasi į paprastus žmones, nuoširdžiai norinčius sąžininga širdimi priartėti prie dangiškųjų gyvenimo taisyklių.

Dabar iš Meilės Dvasios gavote nedidelę dvasinę apžvalgą, kodėl pasiuntinio, kuris yra atviras žinių naujovėms ir plečia savo žodyną bei išraiškos būdą aprašant dieviškuosius dėsnius, pranešimai nuolat kinta ir plečiasi. Tai visiškai normalus reiškinys, kuris nereiškia, kad pasiuntinys savo ankstesniuose pranešimuose padarė klausymosi klaidų. Viskas kosminiame gyvenime nuolat dvasiškai plečiasi ir niekada nesibaigia, nes visuotiniuose įvykiuose nėra dvasinio sąstingio. Taip atsitinka ir atviros širdies žmonėms, kurie yra atviri ir dėkingi už kosminę išmintį ar dangiškąsias žinias. Kiekviena maža dvasinė parama ar užuomina iš dangiškojo šaltinio jiems labai svarbi, kad jie galėtų grįžti į dangų ir netrukus vėl pradėti laimingą gyvenimą vienybėje su visomis būtybėmis šviesos persmelktuose dangiškuosiuose pasauliuose.

Jūs, vidiniai žmonės su išplėstine sąmone, patys nuspręskite, ar vis dar norite rūpintis Pranešėjo žinutėmis, kurios jau seniau ir yra mažiau svarbios.

Tačiau žmogui, kuris turi nedaug dvasinių žinių ir yra tik dangiškojo sugrįžimo kelio pradžioje, jie gali padėti pasiekti dvasinių įžvalgų. Kiekvienoje žinutėje yra mažų brangių meilės lašelių iš dangiškosios tiesos. Iš tiesų jie gali suteikti ne vienam dvasiškai ieškančiam žmogui svarbių užuominų, net ir paprastos išraiškos formos ir ne tokio teisinio turinio, kurių iki šiol trūko naujoms mintims ir įžvalgoms. Tačiau visuotinė meilės dvasia kiekvienam naujam dangaus šviesos keleiviui palieka laisvę, ar jis nori skaityti senesnius pranešimus ir nagrinėti jų turinį.

Visuotinė meilės dvasia dėkoja visiems žmonėms, kurie atvėrė jai savo širdis, ir linki jiems greitai sugrįžti prie kilnių dangiškųjų būtybių gyvenimo savybių. Jie jau žinojo apie tai prieš daugybę, daugybę amžių, nes jau gyveno dangiškoje būtybėje su savo vidiniu šviesos kūnu. Ten jūsų nekantriai laukia meilės dvasia ir mes, dangiškosios būtybės.